• Titulinis
  • Titulinis
  • Rašykite

Kodėl svarbu išsaugoti pelkes?

SpausdintiSpausdinti

Šlapžemės, pelkės ir durpžemiai. Kas yra kas?

Pelkių būklė pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulyje durpžemiai sudaro apie 3 % sausumos ir gėlųjų vandenų ploto, t.y. ~ 4 mln. km2. Per paskutinius du šimtmečius durpžemių plotas sumažėjo 10-20 %. Maždaug ketvirtyje išlikusių durpžemių dėl natūralių procesų, klimato kaitos ar žmogaus veiklos nutrūko durpės formavimosi procesai, tad šiuo metu durpėdara vyksta ~ 60 % buvusių pasaulio pelkių ploto.

Europoje sunaikinta daugiau nei 20 % durpžemių, o durpės formavimuisi tinkamos sąlygos išliko tik apie 50 % visų buvusių durpžemių.

Lietuvoje pelkės sudarė apie 10 % teritorijos, tačiau nuo XIX a., kuomet prasidėjo didesnio masto pelkių sausinimo darbai, jų liko apie 30 % buvusio ploto.

Pelkių funkcijos

Per kelis milijardus metų Žemėje trukusią gyvybės evoliuciją tarp visų ekosistemos dalių yra nusistovėję glaudūs ryšiai. Kiekvienas jų atlieka savo funkcijas ir atskirų komponentų pokyčiai veda prie kitų komponentų ir visos Žemės ekologinės sistemos kaitos. Pelkės yra vienas iš svarbių Žemės ekologinės sistemos komponentų ir gyvybės raida yra glaudžiai susijusi su pelkių atliekamomis funkcijomis.

Žemės ekosistemai itin svarbią reikšmę turi pelkių reguliacinės funkcijos.

Pelkių reikšmė Žemės ekosistemoje yra itin svarbi visų pirma dėl to, kad jose vyksta intensyvus energijos (organinės medžiagos pavidalu) kaupimasis. Pasaulio pelkių durpėse per tūkstančius metų yra sukaupta tiek anglies (C) kiek jos dujų pavidalu (daugiausia anglies dvideginio (CO2) yra visoje atmosferoje. Akumuliuodamos CO2 ir „užrakindamos" durpės organinėje medžiagoje, pelkės reguliuoja pasaulio klimatą.

Pelkės turi įtakos ir vietos klimatui didindamos oro drėgnumą, temperatūrinius svyravimus, rūkų tikimybę.

Pelkės įtakoja vandens režimą bei cheminę sudėtį. Didesni pelkių plotai dažnai sąlygoja aukštesnį gruntinio vandens lygį aplinkinėse teritorijose. Dalis pelkių taip pat amortizuoja vandens lygių svyravimus sumažindamos nuotėkį lietinguoju laikotarpiu ir atiduodamos vandenį sausuoju laikotarpiu. Žemapelkės taip pat atlieka svarbią funkciją nusodindamos bei asimiliuodamos atitekančiame vandenyje esančias medžiagas ir taip pagerindamos vandens kokybę. Nusausintos pelkės, priešingai, gali tapti taršos šaltiniu, kuomet skaidantis durpei išplaunamos mineralinės ir organinės medžiagos.

Pelkės apsaugo po jais glūdinčius ir greta esančius dirvožemius nuo erozijos išsklaidydamos vandens tėkmes.  

Kur kas geriau daugeliui žinomos pelkių produkcinės funkcijos

Pelkių durpžemiuose vystomas žemės ir miškų ūkis. Šių dviejų ūkio šakų plėtros pasekoje ir išnyko didžioji dalis pasaulio durpžemių.
Durpės taip pat yra naudojamos pačiose įvairiausiose srityse: žemės ūkyje kaip trąša, substratas ar kraikas, energijos gamyboje, chemijos pramonėje, tekstilės, šilumos izoliacijos gamyboje, medicinoje.
Pelkėse yra sukaupta apie 10 % pasaulio gėlo vandens resursų!
Pelkių augalai naudojami maistui, pramonėje, medicinoje.

Pelkės taip pat atlieka rekreacinę bei estetinę funkcijas, daugelyje tautų pelkės turi svarbią religinę, simbolinę reikšmę. Pelkėse susikaupęs durpių sluoksnis yra dar menkai tyrinėtas istorijos „metraštis", kuriame nemažai dar neatrastų tiek gamtos, tiek kultūros istorijos faktų.

Bendras vandens "kunas" pelkėse lemia tai, kad jos funkcionuoja tarsi gyvi organizmai ir tai daro jas itin  jautrias pažaidoms, klimato kaitai. Savo ruožtu pelkės yra didelės dalies augalų bei gyvūnų rūšių gyvenamoji vieta. Dėl sąlygų specifiškumo dalis augalų ir gyvūnų yra prisitaikę gyventi tik pelkėse.

Žmonijai, suvokiančiai svarbiausias pelkių teikiamas funkcijas, itin svarbu užtikrinti, kad panaudojant pelkes vienoms reikmėms tenkinti nebūtų sugriauta gamtos pusiausvyra, o kartu ir galimybės išlikti ar patenkinti kitas reikmes.

© 2009 „WETLIFE“ LIFE07 NAT/LT/530 .

sprendimas: IMODUS