• Titulinis
  • Titulinis
  • Rašykite

Pelkynų sausinimo pasekmės

SpausdintiSpausdinti

Ar panaudojama tai, kas paimta iš gamtos?
Deja...., dalis nusausintų pelkynų - mažai produktyvūs rūgštūs aukštapelkiniai durpžemiai, kurių panaudojimas tiek žemės, tiek miškų ūkiui nėra rentabilus, tad jie apleisti ir apaugę krūmynais. Dauguma tokių durpžemių yra pietinėje Amalvo pelkės dalyje, dalis - Amalvo polderyje.

Ar ekonomiškai naudingas ūkininkavimas numelioruotuose Amalvo pelkės plotuose?
Sovietmečiu, kuomet nebuvo galvojama apie resursų ribotumą ir jų kaina buvo maža, o juo labiau mažai galvota apie ekologines pasekmes, didžiuliai sausinimo bei upių pertvarkos darbai plečiant intensyviam žemės ir miškų ūkiui naudotinus plotus atrodė prasmingi. Šiandien situacija atrodo visai kitaip.

Sausinimo kanalai (grioviai) ir iš durpių supilti pylimai reikalauja nuolatinės brangiai kainuojančios priežiūros (turi būti kertami krūmai, medžiai, valomos sąnašos, taisomi atsiradę pažeidimai). Ilgus metus ji nebuvo vykdoma. Itin bloga griovių ir pylimų būklė yra Amalvo pelkės pietinėje ir pietrytinėje dalyje. Slūgstant durpei atskirose griovių atkarpose susidarė atvirkštinis nuolydis, kaupiasi sąnašos, užsineša dalyje teritorijos įrengtas drenažas. Pylimai apaugę krūmais, išvarpyti bebrų bei ondatrų urvų. Pylimų, suformuotų iš durpingo grunto, durpė sukritusi. Ne ką geresnė situacija su Žuvinto pylimais. Vien pylimų rekonstrukcijai reikalingos milijoninės lėšos!

Bloga ir Amalvo polderio būklė. Čia, be reikalingos atlikti melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros, vien vandens pumpavimui iš polderio elektros energijos sąnaudos siekia 40 tūkstančių litų per metus! Žemės savininkai ir naudotojai nėra pasirengę padengti tokių kaštų, ši ekonominė našta gula ant valstybės pečių.

Nusausintų durpžemių erozija.
Skaidantis nusausintai pelkynų durpei dirvos paviršius kasmet suslūgsta 1-5 cm, tad daugelyje vietų per 30 metų jau prarasta apie 1m durpžemio! Dėl didėjančio vandens lygių skirtumo tarp greta esančio Amalvo ežero ir polderio vis sunkiau užtikrinti ūkininkavimui tinkamas sąlygas. Skaidymosi procesas itin spartus ariamuose durpžemiuose. Dėl šios priežasties po kelių dešimčių metų daugelyje vietų durpžemio sluoksnio gali visai nelikti, o atsiradusiuose reljefo pažemėjimuose formuosis netinkami ūkinei veiklai vandens telkiniai.

Indėlis į klimato kaitą.
Kovojant su klimato kaita vis geriau suvokiama pelkių išsaugojimo svarba. Jas nusausinus skaidosi (mineralizuojasi) per tūkstančius metų susiformavusi durpė ir į atmosferą išsiskiria dideli klimato kaitos dujų (anglies dvideginio (CO2) bei azoto oksido (N2O) kiekiai (preliminariais paskaičiavimais vien Amalvo pelkės nusausintuose plotuose skaidantis durpei kasmet išsiskiria ~15.000 tonų anglies dvideginio, kas prilygsta ~10.000 gyventojų miestelio mazutu kūrenamos katilinės metiniams išmetimams!). Šiandien, kai kova su klimato kaita yra vienas iš svarbiausių pasaulio uždavinių, nusausintų durpynų atkūrimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Vandens tarša.

Pelkynų nusausinimas, upių tiesinimas turi didelės įtakos ir vandens telkinių kokybei. Dėl sausinimo skaidantis durpėms, mineralinės medžiagos su lietaus vandeniu išplaunamos ir „tręšia" ežerus bei upes. Be to, ištiesintose upėse medžiagų sulaikymas gerokai mažesnis nei natūraliose (pvz. azoto - daugiau nei du kartus). Tai itin aktualu Amalvo ežerui, į kurį pumpuojamas polderio kanalų vanduo bei įteka ištiesintos Šlavantos vandenys. Tai viena iš priežasčių lemiančių Amalvo ežero blogą ekologinę būklę.

Gaisrai - didelė problema nusausintuose durpinguose dirvožemiuose. Gaisrų metu sudega paviršinis durpės sluoksnis (žr. nuotrauką), sunaikinama žolinė augalija, smarkiai užteršiamas oras, gesinimui išleidžiama daug lėšų. Tokių sunkiai užgesinamų gaisrų tikimybė sausuoju metų laiku yra itin didelė. Didžiausi gaisrai Amalvo pelkėje kilo 1983 m. bei 2002 m., kuomet degė didžiuliai aukštapelkės plotai.

Biologinės įvairovės mažėjimas.
Nors biologinės įvairovės mažėjimo pasekmės pasauliniu mastu dar nėra taip skaudžiai juntamos kaip klimato kaitos atveju, tačiau jos ne mažiau pražūtingos žmonijai. Biologinės įvairovės nykimas paprastai yra susijęs su ekologinių sistemų kaita. Žuvinto biosferos rezervate ši kaita dėl žmogaus veiklos yra akivaizdi. Dėl melioracijos poveikio degraduoja visas Amalvo pelkės masyvas, kuris įtrauktas į Lietuvos, o taip pat Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000, nyksta saugomos augalų bei gyvūnų rūšys. Vietos gyventojai geriausiai šią kaitą pastebi ženkliai mažėjant spanguolynų plotams. Sausinimo poveikis juntamas ir Žuvinto pelkėje - spartėja užaugimas mišku. Neigiamus procesus galima sustabdyti tik atkūrus pelkėse vandens lygį.

Didelę žalą gamtai padarė ir Žuvinto bei Amalvo ežerų ištakose įrengti šliuzai-reguliatoriai. Jie pertvėrė žuvų migravimo kelius, sumažino natūralų vandens lygio svyravimą ežeruose, o tuo pačiu ir jų apsivalymo galimybes. Kartu su vandens tarša tai lemia pagreitėjusį ežerų užaugimą, augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės sumažėjimą.

© 2009 „WETLIFE“ LIFE07 NAT/LT/530 .

sprendimas: IMODUS