• Titulinis
  • Titulinis
  • Rašykite

Projekto teritorija

SpausdintiSpausdinti

Amalvo ir Žuvinto pelkių išsaugojimo projektas įgyvendinamas Žuvinto biosferos rezervate (žemėlapis)
 

Apskritys: Alytaus, Marijampolės Geografinės koordinatės  
Savivaldybės: Alytaus r., Lazdijų r., Marijampolės 54° 28‘ š.pl.
23° 35‘ r.ilg.
 
Apsaugos statusas Plotas (ha) Steigimo metai
Nacionalinis    
Biosferos rezervatas* 18490 2002
Tarptautinis    
Pelkių ir seklių vandenų (Ramsar'o) konvencijos saugoma teritorija 7500 1993
ES saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 teritorija    
Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija (pSCI) 18490 2004
Paukščių apsaugai svarbi teritorija (SPA) 14198 2004

*Biosferos rezervatas taip pat apima:
Žuvinto, Liūliškynės, Buktabalės gamtinius rezervatus (6122 ha);
Amalvo, Kiaulyčios, Liepakojų, Paželsvių, Žaltyčio bei Želsvos gamtinius draustinius (3088 ha);


Žuvinto biosferos rezervato gamtos vertybės

Biosferos rezervate dominuoja Žuvinto ir Amalvo pelkiniai kompleksai (žr. žemėlapį).
Žuvinto pelkynas - didžiausias šalyje. Bendras plotas - 6847 ha (apie 60 % užima aukštapelkės ir tarpinės pelkės, apie 40 % žemapelkės (dalis jų nusausinta), vidutinis durpių klodo storis 3,9 m, o didžiausias siekia net 8,1 m. Vietomis po durpe dar yra iki 2,9 m storio sapropelio sluoksnis.

Pelkyno pietrytinėje dalyje - rezervato simbolis - Žuvinto ežeras (975 ha). Jis eutrofinis, labai seklus (vidutinis gylis 0,6 m, o giliausia vieta 2,2 m). Į Žuvinto ežerą įteka Bambena, Kiaulyčia ir keletas mažų upelių, išteka Dovinė. Dovinės ištakoje 1968 m. pastatyta užtvanka ežero lygį pakėlė 30-40 cm, įrengtas šliuzas reguliatorius, kuriuo reguliuojamas Žuvinto ežero vandens lygis.

Amalvo pelkynas gerokai mažesnis, be to, XX a. antroje pusėje jis buvo smarkiai nusausintas. Iš 3414 ha liko tik 1479 ha. (dabartinė Amalvo botaninio-zoologinio draustinio teritorija).  

Biosferos rezervatas pasižymi didele gamtinių buveinių įvairove. Tai vienintelė vieta šalyje, kur galima aptikti ir plačiai besidriekiančius nendrynus, ir didžiulę aukštapelkę su nuo ledynmečio laikų išlikusia augalija, ir plaukiojančias ežero salas - plovus, ir labai turtingą vandens augaliją. Esant didelei gamtinių buveinių įvairovei, aptinkama ir didelė vabzdžių (ypač vandens ir drėgnų vietų), varliagyvių bei roplių įvairovė. Žuvinto ežere gausu žuvų, rezervate dažni briedžiai, sutinkami vilkai. Tačiau labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Iš viso užregistruotos net 256 sparnuočių rūšys, iš kurių 135 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinte kasmet apsistoja daugiatūkstantiniai migruojančių vandens paukščių būriai, užregistruota 85% nuo visų šalyje sutinkamų tilvikų rūšių. Daugiau apie Žuvinto biosferos rezervatą.

Projekto svarba Žuvinto biosferos rezervato gamtinių vertybių išsaugojimui ir darniai plėtrai

Vis geriau suvokiant pelkynų atliekamas funkcijas ekologinėse sistemose ir įvertinant pelkių sunaikinimo mastą pasaulyje, Žuvinto biosferos rezervate saugomų pelkinių kompleksų išsaugojimas darosi itin aktualus. Praėjus keliems dešimtmečiams nuo Amalvo bei Žuvinto pelkėse atliktų sausinimo darbų, ryškėja ne tik vis aštrėjančios gamtinių vertybių išsaugojimo, bet taip pat opios dirvožemio erozijos, vandens telkinių taršos, klimato kaitos dujų išskyrimo ir gaisrų problemos. Be to, keičiantis ekonominei situacijai, brangstant resursams ūkininkavimas dalyje nusausintų teritorijų darosi nerentabilus. Amalvo ir Žuvinto pelkių išsaugojimo projektas, atkurdamas vandens lygį nusausintuose pelkių plotuose ir vandens režimą ežeruose, siekia ne tik užtikrinti geresnes sąlygas biologinės įvairovės išsaugojimui bet taip pat ir spręsti kitas glaudžiai susijusias problemas, ieškoti tausojančių aplinką ūkininkavimo būdų, kurie užtikrintų ilgalaikį darnų žmogaus sugyvenimą su supančia gamta.

© 2009 „WETLIFE“ LIFE07 NAT/LT/530 .

sprendimas: IMODUS